Pastato statybos aplinkos apsaugos projektas

Mūsų projektavimo įmonė parengė aplinkos apsaugos projektą, skirtą.

APLINKOS DIZAINAS

Šiame skyriuje aptariamas projektinių sprendimų aplinkosauginis pagrindimas, numatomos aplinkos apsaugos priemonės ir priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti patogias gyvenimo sąlygas viešbučio ir biurų komplekso lankytojams bei gretimo užstatymo gyventojams tiek statybos metu, tiek eksploatuojant objektą.　

Projektas parengtas remiantis techniniais pastato tyrimais ir vietovės tyrimais. Skyrius "Aplinkos apsaugos priemonių sąrašas" parengtas pagal RF Vyriausybės nutarimą Nr. 87 "Dėl projekto dokumentų skyrių sudėties ir jų turinio reikalavimų".

Darbai atlikti laikantis Federalinio įstatymo "Dėl gyventojų sanitarinės ir epidemiologinės saugos" (1999 03 30 Nr. 52-FZ), Federalinio įstatymo "Dėl aplinkos apsaugos" (2002 01 10 Nr. 7-FZ), Federalinio įstatymo "Dėl oro apsaugos" (1999 05 04 Nr. 96), taip pat norminių dokumentų, reglamentuojančių skyriaus turinį, reikalavimų.　

APLINKOS KOMPONENTŲ POKYČIAI ĮGYVENDINANT PROJEKTO PASIŪLYMUS

Tvarus žemės išteklių naudojimas ir apsauga　 dirvožemio dangos apsauga.

Požeminės pastato dalies statybos darbai vyko 2006-2012 m. Todėl statant požeminę pastato dalį nebus kasamas atviras gruntas. Statybos įranga bus statoma asfaltuotose statybvietės vietose.　

Montuojant antžeminę komplekso dalį numatyta galimybė laikinai sandėliuoti statybines medžiagas ant stilobatinės komplekso dalies važiuojamosios dalies paviršiaus, kad nebūtų daromas poveikis dirvožemio dangai. Vykdant statybos darbus, susijusius su stovinčio pastato inžinerinių tinklų tiesimu, atviro kasimo ir statybinės technikos zonose bus pažeista esama žemės danga. Augalinis sluoksnis bus nupjautas ir supiltas į sąvartyną.　

Užpylimui tinkamas dirvožemis bus išvežtas į laikiną sąvartyną. Dirvožemio perteklius bus išvežtas į sąvartyną. Dirvožemio kaupimas statybvietėje neįtraukiamas. Eksploatuojant vidaus degimo variklius viršutinio dirvožemio sluoksnio negalima apipurkšti alyvomis ir degiaisiais degalais. Erozijos ir gretimos žemės būklės blogėjimo prevencija bus pasiekta uždraudžiant statybinių ir motorinių transporto priemonių judėjimą už privažiavimo kelių ribų.　

Augmenijos apsauga　

Vykdant statybos darbus, esama žemės danga bus pažeista atvirų kasinėjimų vietose, kuriose bus klojamos komunikacijos, taip pat tose vietose, kur dirba statybinė technika.　

Projektuojamoje statybos aikštelėje neaugs jokie medžiai ar krūmai. dendrologinė projekto dalis). Kaip kraštovaizdžio formavimo ir sodininkystės projekto dalis svetainėje siūloma įrengti 132,3 m2 bendro ploto veją. Vejos bus formuojamos dirbtinai sukurtame 20 cm storio derlingame dirvožemyje, naudojant superkompostą "Pix".　

Racionalus vandens telkinių naudojimas ir apsauga.

Paviršinio nuotėkio kiekio ir užterštumo laipsnio apskaičiavimas　

Statybos darbų laikotarpis　

Šiuo metu pasiūlymo statybos aikštelėje baigtas nulinis pastato statybos etapas, apimantis "sienos grunte" statybą, iškasos su likusiomis bermomis iškasimą, centrinės rūsio perdangos dalies betonavimą, 2 lygių iš metalinių stumdomų-traukiamų atramų pagamintos skleistuvo sistemos įrengimą ir bermų iškasimą, likusios rūsio perdangos dalies betonavimą ir dalinį požeminės komplekso dalies įrengimą.　

Pastatas bus statomas bokštiniu kranu. Motorinis transportas galės privažiuoti esamais keliais su asfalto danga. Organizuotas paviršinio vandens nuvedimas bus užtikrintas naudojant drenažo sistemą. Siekiant apsaugoti statybvietę nuo paviršinio vandens nuotėkio, taip pat bus įrengta drenažo sistema - grioviai, loviai, grioviai ir priėmimo šuliniai.

Laikinosios vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos numato uždarus ciklus atskiriems techniniams poreikiams tenkinti (statybinės įrangos, transporto priemonių ratų plovimas, inžinerinių tinklų bandymas ir praplovimas ir t. t.).　

Paviršinio nuotėkio kiekio ir jo užterštumo laipsnio apskaičiavimas statybos laikotarpiu yra atliktas "Aplinkos apsaugos priemonių sąraše", kuris yra "Mosgosexpertiza" suderintos projektinės medžiagos dalis (teigiama išvada).　

Objekto veikimo laikotarpis　

Paviršinio nuotėkio užterštumo laipsnio prognozė grindžiama nuotėkio tūrio ir pagrindinių teršalų kiekio balanso apskaičiavimu. Skaičiavimai atlikti projektuojamos statybvietės baseinui skirtoje 0,5 ha teritorijoje ir 0,092 ha atkuriamojo kraštovaizdžio plote.　

Vandens išteklių naudojimas EP ekonominėje veikloje

Vandens tiekimo šaltinis projektuojamo objekto buitiniams ir priešgaisriniams poreikiams tiek statybos metu, tiek eksploatacijos metu yra miesto vandentiekio tinklas. Nuotekas planuojama išleisti į miesto fekalinės kanalizacijos tinklą, o toliau jas išleisti į miesto biologinio valymo įrenginius.　

Statybos laikotarpis.

Laikinas statybvietės aprūpinimas vandeniu vietoje vykdomas prisijungiant prie esamos miesto vandentiekio sistemos. Laikinoji vandens tiekimo sistema skirta buitiniams, pramoniniams ir gaisrų gesinimo poreikiams tenkinti.　

Bendras vandens suvartojimas gamybinėms reikmėms per dieną bus 0,11 l/s, o buitinėms reikmėms per dieną - 0,98 l/s. Bendras vandens suvartojimas statybvietės poreikiams tenkinti yra 62,8 m per dieną (1,09 l/s).　

Daroma prielaida, kad gaisro gesinimui sunaudojama PO l/s vandens (Maskvoje, kai statybos plotas iki 50 ha). Laikinasis nuotekų tinklas yra prijungtas prie esamos nuotekų sistemos ir suprojektuotas 56,45 m/sek. (0,98 l/s).

Fekalinės nuotekos surenkamos 4 biotualetuose statybų stovykloje. Iš statybos teritorijos išvažiuojančių savivarčių ratams plauti įrengta plovimo stotis, kurioje sumontuota vandens perdirbimo sistema ir nuotekos valomos nuo suspenduotų kietųjų dalelių ir naftos produktų, tokių kaip Moidodyr-K.

Vandens recirkuliacijos sistema užtikrina vandens valymą nuo pradinės koncentracijos iki parametrų, atitinkančių "Mojdodyr-K" įrenginio technines galimybes.

1. Teršalų koncentracija, mg/l:

nuotekų išleidimo angoje:

- suspenduotos kietosios medžiagos - 4500

- pagal naftos produktus - 200

apdorotą vandenį išleidimo angoje:

- suspenduotų kietųjų dalelių - 200

- naftos produktams - 20

Suspenduotų kietųjų dalelių pavidalo tarša patenka į dumblo duobę, o naftos produktai - į specialų rezervuarą. Teršalų šalinimą vykdo uždaroji akcinė bendrovė "Moydodyr" arba valstybinė įmonė "Promotkhody".

UAB "EPFC Moydodyr" įrenginiai išlaikė visus bandymus ir yra rekomenduojami plačiai naudoti.

Suprojektuoto pastato eksploatavimas

Objekto vandentiekis tiekiamas pagal MSUE "Mosvodokanal" reikalavimus.

Bendras vandens srautas iš miesto vandentiekio sistemos yra 200 m per parą, nuotekų srautas į miesto buitinių nuotekų tinklą bus 160 m per parą. Disbalansą lemia nekompensuojami nuostoliai, patiriami drėkinant veją, kietą dangą, maitinant vėsinimo ir drėkinimo sistemas.

Vandens suvartojimo ir nuotekų šalinimo balansas pateikiamas 3.3.3 lentelėje.

Įmonėse šaltas ir karštas vanduo tiekiamas iš esamų tinklų. Technologinėms ir buitinėms reikmėms naudojamo vandens kokybė atitinka GOST 2874-82 "Geriamasis vanduo. Higienos reikalavimai ir atrankos taisyklės". Vanduo į plovimo talpyklas ir kriaukles tiekiamas per maišytuvą.

Projektuojamo objekto nuotekų teršalų sudėtis imama pagal SP 30.133.30.2012. Teršalų koncentracija nuotekose apskaičiuojama pagal formulę:　

С= Nxc/Q mg/l,

kur: N- sumažėjęs vartotojų, žmonių skaičius.

s - teršalų kiekis vienam vandens vartotojui, g per dieną, paimtas pagal SP 30.133.30.2012 A lentelę, perskaičiuotas proporcingai vandens suvartojimui;　

Q - vidaus srautas - 186,8 m³/d;

Vandens vartotojų skaičius pagal vandens suvartojimo normas yra (N):

• biuro darbuotojai 1500　
• Apartamentų naudotojai 50　
• viešbučio personalas 35　
• maitinimo įstaigų darbuotojai 60　
• automobilių stovėjimo aikštelės techninis personalas 24　

Pramoninės nuotekos iš projektuojamų viešojo maitinimo įmonių, kurių bendras vietų skaičius - 390, o pajėgumas - daugiau kaip 11000 patiekalų per dieną, bendras srautas - 140 mln:

Viešojo maitinimo įmonių nuotekoms, kuriose yra riebalų, valyti vietoje įrengiami automatiniai riebalų gaudytuvai.

Po riebalų atskirtuvų pramoninės nuotekos mažų gabaritų nuotekų įrenginiu su atskiru išleistuvu pumpuojamos į buitinių nuotekų tinklą.

Nuotekų valymo įrenginiai (riebalų gaudyklės) apibūdinami 3.3.7 lentelėje. Nuotekos iš riebalų gaudyklių apibūdinamos 3.6.2 skyriuje "Nuotekų susidarymo kontrolė".

Projekto objekto nuotekoms šalinti įrengti atskiri nuotekų tinklai:

• buitinis - nuotekoms iš sanitarinių prietaisų;　
• pramoniniai - iš technologinės įrangos;　

Pramonės patalpose įrengta kanalizacija su nuolydžiu

Pramonės patalpose įrengti nutekamieji vamzdžiai su grindų paviršiaus nuolydžiu į juos. Skalbyklės prijungiamos prie nuotekų sistemos su ne mažesne kaip 20 mm nuo įsiurbimo piltuvėlio lygio pertrauka. Atjungus karštą vandenį skalbykloje, turi būti įrengti rezerviniai srautiniai vandens šildytuvai.

Projektuojamo pastato nuotekos bus šalinamos pagal MSUE Mosvodokanal specifikacijas miesto fekalinės kanalizacijos tinkle.

Nuotekos atitinka didžiausias leistinas išleidimo į miesto nuotekų tinklą ribas ir gali būti valomos aeracinėje stotyje biologinio valymo būdu. Bendro nuotekų srauto charakteristika pateikta 3.3.5 lentelėje.

Atmosferos oro apsauga.

Aplinkos oro tarša vykdant statybos darbus.

Šiame skirsnyje pateikiamas statybos projektui naudojamos statybinės įrangos poveikio aplinkai vertinimas cheminės taršos požiūriu.

Pagal statybos organizavimo projektą darbai vykdomi 2 pamainomis. Bendra statybos trukmė - 40 mėnesių. Statybos mašinų ir mechanizmų, kurie yra išmetamų teršalų šaltiniai, sąrašas pateiktas 3.4.1 lentelėje.

3.4.1 lentelė.

Eksploatuojant kelių mašinas ir statybines mašinas į atmosferą išmetami šie teršalai:

• azoto dioksidas;　
• azoto oksidas;　
• suodžiai;　
• sieros dioksidas;　
• Transporto angliavandeniliai (priskiriami parafinui ir benzinui).　

Atliekant elektrinio suvirinimo elektrodais ir pjaustant metalus dujomis operacijas, į atmosferą išmetami šie teršalai:

• geležies oksidas;　
• manganas ir jo junginiai;　
• vandenilio fluoridas;　
• anglies oksidas;　
• azoto dioksidas.　

2006 m. buvo pastatyta "siena grunte", iškasta iškasa su pylimais, išbetonuota centrinė pamatų plokštės dalis, įrengti 2 pakopų skleidimo sistema iš metalinių stumdomų atramų su pylimais, išbetonuota likusi pamatų plokštės dalis ir iš dalies pastatyta požeminė komplekso dalis iki 0,000 lygio, taip pat išmontuota apatinė skleidimo sistemos pakopa.

Šiuo metu iškasos dugne įrengta gelžbetoninė pamatų plokštė su šešiomis technologinėmis duobėmis ir sumontuota viršutinė barstytuvų sistemos pakopa. Todėl šiame etape statybos darbų metu neorganinių dulkių emisija nenumatoma.

Teršalų išmetimą į atmosferą sutrikdo mašinų ir įrangos judėjimas statybvietėje. Todėl statybų aikštelė laikoma vienu neorganizuotu teršalų išmetimo šaltiniu.

Statybos metu į atmosferą išmetamų teršalų masės apskaičiavimas.

Transporto priemonių ir kelių įrangos į atmosferą išmetamų teršalų masės apskaičiavimas.

Išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimas naudojant specializuotą įrangą statybvietėje buvo atliktas naudojant 2005 m. gegužės 5 d. "ATP-Ecolog" programinės įrangos 3.01.11 versiją ir pagrįstas šiais metodiniais dokumentais:

• Išmetamų teršalų inventorizacijos metodika　

Kelių transporto įmonių išmetamų oro teršalų inventorizacijos metodika (skaičiavimo metodas). Maskva, 1998 m.

• Išmetamų teršalų inventorizavimo metodika　

Metodinės rekomendacijos dėl automobilių remonto įmonių į atmosferą išmetamų teršalų inventorizacijos (skaičiavimo metodu). Maskva, 1998 m;

• Kelių tiesimo įmonių išmetamų teršalų kiekio inventorizavimo metodika (pagal skaičiavimo metodą, 1998 m.　

(rusų k.). kelių statybos įrenginių bazių išmetamų į atmosferą teršalų inventorizacijos metodika (skaičiavimo metodu). Maskva, 1998 m.

• Pirmiau minėtų metodikų 1-3 priedėlių 9 priedėlis;　
• Teršalų išmetimo į atmosferos orą skaičiavimo, reguliavimo ir kontrolės metodinis vadovas. Sankt Peterburgas, 2005 m.　

Pagal Atmosferos tyrimų instituto rekomendacijas ("Oro teršalų išmetimo apskaičiavimo, normavimo ir kontrolės metodinės rekomendacijos".

S.-Pb., 2005), siekiant atsižvelgti į pradinių medžiagų transformaciją į toksiškesnes, apskaičiuojant atmosferos taršą, rekomenduojama azoto oksidus, susidarančius dėl įvairių transporto priemonių ir kelių mašinų degimo, skirstyti į sudedamąsias dalis: azoto oksidą ir azoto dioksidą.

Transformacijos koeficientai imami didžiausios nustatytos transformacijos lygiu (OND-86 1.5 punktas), t. y. 0,8 N02 ir 0,13 N0 iš NOx.

Įvesties duomenys didžiausiam ir metiniam išmetamų teršalų kiekiui apskaičiuoti, skaičiavimo formulės ir skaičiavimo rezultatai, atspausdinti "ATP-Ecolog" programine įranga, pateikiami prieduose.

3.4.2 lentelėje pateikiami didžiausi metiniai statybinės įrangos išmetamų teršalų kiekiai (g/s) žiemos laikotarpiu ir vidutiniai metiniai išmetamų teršalų kiekiai (g/s)

Išvados ir rekomendacijos dėl atmosferos oro apsaugos

Apskaičiuotas statybvietėje išmetamų teršalų poveikio lygis viršija leistiną Maskvos atmosferos oro taršos azoto dioksidu lygį ir sudarys 1,11 MPCM.R.

Statybos darbai blogiausiu statybos darbų laikotarpiu pagal atmosferos oro taršos koeficientą yra pagrįstai įmanomi ir vykdomi ribotą laiką, naudojant minimalų reikiamą techninių priemonių skaičių, esant reikiamam mašinų ir mechanizmų pajėgumui (pagal PIC).

Atsižvelgiant į laikiną statybos darbų pobūdį, galima teigti, kad statybos darbų laikotarpiu aplinkos oro kokybė darbo zonoje pablogės nežymiai.

Pažymėtina, kad gauti atmosferos oro užterštumo lygiai atitinka pačias nepalankiausias meteorologines sąlygas kenksmingų teršalų sklaidai - maksimalią oro temperatūrą ir ramų orą. Kritinės situacijos, kuria grindžiamas didžiausios vienkartinės koncentracijos apskaičiavimo modelis, pasikartojamumas yra mažas. Dažniausiai, kai vykdomi statybos darbai, atmosferos tarša kenksmingomis priemaišomis dirbant statybos mašinoms būna mažesnė nei apskaičiuota.

Todėl statybos darbai nagrinėjamoje teritorijoje, atsižvelgiant į PIC priimtus ir šiame poskirsnyje pateisintus sprendimus dėl atmosferos oro taršos veiksnio, yra priimtini ir nesukels pernelyg didelės atmosferos oro taršos.

Siekiant išvengti pernelyg didelės atmosferos oro taršos statybų laikotarpiu, rekomenduojama

• griežtai laikytis statybinių mašinų naudojimo grafiko pagal SMP;　
• išvengti mašinų prastovos su įjungtu varikliu.　

Atmosferos oro tarša eksploatuojant projekto objektą.

Projektuojamas viešbučio ir verslo kompleksas suprojektuotas iš pastatų:

biuras. Numatoma, kad kiekviename aukšte bus įrengti kavos kambariai, o antrame aukšte - 250 valgykla, kurioje bus tiekiamas maitinimas biuro darbuotojams.

Valgykla dirba su žaliavomis ir pusgaminiais. Valgykla kraunama į uždarą 2 m/aukšte esančią krautuvę mažo tonažo transporto priemonėmis.

viešbutis. Antrame viešbučio aukšte yra 40 vietų restoranas, kuriame gaminamos žaliavos ir pusgaminiai. I aukšte po stogine įrengta krovimo zona, skirta ekonomiškam mini viešbučio krovimui. maitinimo įmonės (2 aukštai).

100 p.m. restoranas su mini baru, skirtas gyventojams, ir valgomasis pirmame aukšte;

Visos maitinimo įstaigos pakrovimas numatytas požeminės automobilių stovėjimo aikštelės lygyje, yra 2 m/vietų debarkeris. Prekės bus pristatomos "GAZ 2705" tipo autotransportu.

Kietųjų komunalinių atliekų ir šlavimo atliekų surinkimas ir laikinas saugojimas bus vykdomas pakrovimo zonoje, konteinerių laikymo patalpoje.

Vertikalus produktų judėjimas 2 krovininiais keltuvais r / n po 1000 kg.

Ekonominei viešbučio apkrovai skirta pakrovimo zona po B pastato stogu.

Po pastatais įrengta dviejų lygių automobilių stovėjimo aikštelė, kurios bendras pajėgumas - 100 m/m.

Pagal projekto pasiūlymus oro teršalų išmetimo šaltiniai bus:

• požeminis garažas, kurio talpa 100 m/m.　
• 2 m/m talpos nusileidimo aikštelė požeminiame garaže.　
• mini viešbučio pakrovimo zona 1-ame aukšte po 1 m/m pastoge　
• lauko stovėjimo aikštelė, skirta trumpalaikiam lengvųjų automobilių stovėjimui, kurios talpa 10 m/m;　

Pagrindiniai atmosferos oro taršos šaltiniai yra motorinės transporto priemonės, kurios išmeta daugybę teršalų. Pagal galiojančias gaires ir norminius dokumentus bus atsižvelgiama į šiuos teršalus:

- azoto oksidai;

- anglies oksidas;

- transportiniai angliavandeniliai (iš viso);

- sieros dioksidas.

Sieros dioksidas ir azoto dioksidas žmogaus organizmą veikia nepilnai suminiu poveikiu.

Pagal Atmosferos tyrimų instituto rekomendacijas ("Metodinės teršalų išmetimo į atmosferos orą apskaičiavimo, normavimo ir kontrolės gairės", Sankt Peterburgas, 2005 m.), kad apskaičiuojant oro taršą būtų atsižvelgta į medžiagų transformaciją į toksiškesnes, rekomenduojama nustatant išmetamų teršalų kiekį azoto oksidus išskirti į sudedamąsias dalis: azoto oksidą ir azoto dioksidą.

Transformacijos koeficientai turėtų būti imami didžiausios nustatytos transformacijos lygiu (1.5 p. OND-86), t. y. 0,8 NOS ir 0,13 N0 iš NOK.

Į atmosferą iš benzinu varomų transporto priemonių išmetami angliavandeniliai turėtų būti klasifikuojami kaip benzinas (kodas 2704) ir parafinas (kodas 2732).

Atvirose automobilių stovėjimo aikštelėse teršalų išmetimas (emisija) neorganizuojamas, teršalų išmetimo šaltiniai bus pačios automobilių stovėjimo aikštelės. Organizuoti šaltiniai yra garažo, maitinimo patalpų ir žievės nuėmimo įrenginio vėdinimo sistemų išmetami teršalai.

Transporto priemonių išmetamų teršalų masės apskaičiavimas

Didžiausio vienkartinio ir bendrojo (metinio) teršalų, išmetamų į atmosferą iš automobilių transporto, masės apskaičiavimas buvo atliktas 2005 m. gegužės 5 d. programinės įrangos "ATP-Ecologist" 3.01.11 versija, remiantis šiais metodiniais dokumentais:

1. Išmetamų teršalų inventorizacijos metodika

1. Kelių transporto įmonių išmetamų į orą teršalų inventorizacijos metodika (skaičiavimo metodas). Maskva, 1998 m. Metodikos papildymas.

2. Išmetamų teršalų inventorizacijos metodika

Automobilių remonto įmonių į atmosferą išmetamų teršalų inventorizacijos metodika (skaičiavimo metodu). Maskva, 1998 m.

Šaltinis Nr. 6001 - bendrosios paskirties lauko automobilių stovėjimo aikštelė 10 m/m

Pagal MGSN 5.01-01 "Lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelės" (2 priedėlio 1.1 p.) patvirtinti šie išvažiavimo ir įvažiavimo režimai

• Ankst
• Sekantis